Klijuoja vėjas ir lietus
Lapus geltonus ant asfalto.
Kaštono kevalas – perpus
Ir ant suoliuko parke šalta...

Atsargiai sėdiesi šalia
Atodūsiu ištaręs – myliu.
Pasiūlai vaišintis kava
Iš ąžuolo nokintų gilių.

Ir tylim dviese po dangum –
Ten paskutinės žąsys garga.
Teks laukti jų sugrįžtant mums
Į debesis atrėmus galvą...

Sūpuoklės pritaria žąsim –
Vienatvės girgždesiu palydi.
Tik saulės spinduliai trumpyn
Ir keičia balos savo dydį...

Kiekvieną rytą vis mažiau
Virš suolo klevas būna žalias.

Išgirsk, kaip skamba, siūlau tau, 
Spalvotas parko rečitalis.

2019 m. rugsėjo 30 d.