Ateis diena,
manęs bus stygius.
Ir pasigesi mano
prigimties rūsčiai spigios.
Varvekliais tik šypsosis
miesto daugiabučiai
akylai saugomi žiemos.
Tik klevo šakos apšerkšniję
linguos į vėjo taktą
vakarais ilgai gūdžiais.
Neramus bus ateities gegužis,
su stygiumi manęs.
Bet neliūdėk.
Bus vietos daug mintims
ir tavo sielos vingiams
apakinančioje saulės šviesoje.
Ir būsi tu, sūnau, savaip laimingas,
su stygiumi manęs.

2019