Mes eisim ten, kur vėjas kauks.
Kur medžių šakos mūsų meilei melsis.
Mes neisim ten, kur žmonės lauks,
Nes žmonių akys žvėrių žvilgsniais žvelgia.

Mes eisim ten, kur saulė degs.
Ir jos liepsnose nesudegę,
Auginsim priešaušry gėles,
Kurios į grožį rodys kelią.

Mes patikėsim angelais
Ir jų giesmėm padangių gojuos.
Gyvensim svajomis, sapnais
Ir jų vaizdais papuošim savo Rojų.

Pamiršim praeitį, nelauksim ateities.
Ir gersim iš krištolo taurių žvaigždžių vyną.
Neleisim mirti paukščiui – jo sparnams baltiems,
Sukursim paslaptį naktį užmigę.

Mes eisim ten, kur vėjas kauks,
Kur medžių šakos mūsų meilei melsis.
Mes eisim – lietūs mus nupraus
Kai saulė mūsų sveikint kelsis.