kada apšviest nakties
nėra jėgų,  budėtoja tiesiog –
gesina šviesą, melodiją tą pačią
varinis varpas gaudžia,
 
taip noris išpurtyti mintis,
nelyg pernokę obuoliai bumbsėtų
į pievos dobilus žalius,
nelyg saldainių fabrikas  gaminti
 
šokolado niekad nesiliautų, už
nugaros alsuoja aklina tamsa,
argi svarbu? pavėsin liepos
užrištom akim aš ateinu.