Buvo naktys lyg trumpos sekundės,
Buvo dienos pilnos laukimo,
Ir tik mudu žinojom, ko skundės
Beržui liepa prie kelio parimus.
Ir tik mudu tikėjom – pražysta
Trumpiausiąją naktį papartis.
Tarp tylių parko uosių jaunystė
Ligi ryto ieškodavo vartų.
Bet prabėgo lyg trumpos sekundės
Dienos, metai, laike pasiklydę.
Liko liepos neišgirstas skundas
Ir papartis lig šiol nepražydo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2019-10-02 16:51:31
Kol papartis nepražydęs, yra apie ką svajoti...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-09-30 20:16:40
Eilės einančios per širdį. Įdomu perskaičius Jūsų eiles ir užrašius EKG, kokia ji būtų?
O papartis? Reikia taip tikėti svajone, kad papartis pražystų bet kada, net žiemą. Tegul tai bus tik kambarinis papartis.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2019-09-30 15:25:14
Sujaudinta, nusimečiau metų naštą. Šviesu, lyriška, be jokių įmantrybių kaip dabar to siekiama.Pridėsiu prie mėgstamiausių
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2019-09-30 12:01:18
ačiū seniokui už jaunystės dvelksmą, o papartis kartais pražysta ir rudenį