Toj priemiesčio stotelėj
nelauk manęs – aš ten nebūsiu.
Klevai lapus jau beria
ant mano tako... Gal ant mūsų?..
Aš suprantu – neverta,
kai tiek nutolom, vėl sugrįžti...
Ar bepasversiu kaltę,
juk ta diena ne vakarykštė?
Mainys rugsėjį spalis,
lapus nešios dar vėjo gūsis...
Lenkta delčios skiltelė –
nesidalina juk per pusę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2019-09-26 11:17:49
Ir negali pamiršti,
Kas jau seniai praėjo -
Vėsoj sugrubę pirštai
Šaltuos delnuos rugsėjo ...
o džiaugsmo tikrai būta, todėl ir prisimename kas buvo gera.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-09-24 19:57:11
Puikios elegiškos eilės.
Toks jau tas gyvenimas, kur liūdesio būna kur kas daug negu džiaugsmo.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2019-09-23 13:06:06
Skaudūs žodžiai, graži raiška, laki, skraji mintis...