Prie ugniakuro – kelias,
Juo keliaujam kartu,
Susikibę už rankų,
Kad nebūtų klaidu.
 
Prie ugniakuro – jūra,
Jos  smėlėti krantai.
Ten mes gintarus rinkom –
Širdies tvinksnius – kadai...
 
Ir link ilgesio ėjom,
Ir link žodžio tylaus,
Kasdienybės minučių
Laiką bandėm priglaust...
 
Pasūpuot mūsų Laiką,
Kuris skuba taip greit,
Prie ugniakuro mūsų
Taip norėjom pareit...
 
Ėjom, ėjom, dar einam,
Eisim rytmetį, tuoj,
Ir ugniakure mūsų
Švies ugnelė rytoj...
 
Švies, sūpuos mūsų Laiką,
Ilgesys vėl žydės,
Mūsų žodžių stebuklą
Aukštos pušys girdės.
 
Prie ugniakuro – kelias,
Mūsų kelias klaidus...
Svyra Laiko švytuoklės
Kasdienybės krantų...