Išlaisvina kai pilnatį
Tas debesis pūkuotas,
Ko ima mintys gildyti
Tarytumei akuotai?..
Parduočiau savo nemigą,
(Jei kas norėtų pirkti...)
Bet niekas netgi nežada
Paimti jos bent skiltį...
Mėnulis pilnas šypsosi:
Tau sapną dovanoju...
Sakau jam: dėkui, klystkelių
Seniai nebekartoju.
--------------------------------
Žodžius kai sapnas nešėsi,
Pavogęs man nuo lūpų,
Į minkštą purų debesį
Mėnulis įsisupo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2019-09-18 08:25:21
Jauku jūsų nemigoj... ;)
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2019-09-16 22:59:24
Į minkštą purų debesį mėnulis įsisupo, o nemiga nubėgo prie kito nakvišiuko.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-09-16 15:45:14
Labai mielos ir vaizdingos eilės.
Man kažkaip nepavyksta išvengti klystkelių, nes klaidos, kaip šuniukai seka iš paskos. Dažnai dar ir dabar apninka mintys kaip tam ubagui kryžkelėje: "Čia kermošius, ten kermošius, o tu ubagėli nors pasiųsk - nežinia į kurią pusę pulti" (liaudies folkloras).