Kai skauda atstumai prie prieklėčio vartų suklupus
Tąsyk, kai grįžtu aprandėjęs į savo namus
Ir nieko nereikia, tik skruostą apšepusį rūpi
Priglausti už tai, kad išeisiu rytoj neramus

Girdėtis kaip šneka mažyčiai bevardžiai lašeliai
Beslystant žemyn nuo močiutės portreto kraštų
Atrodo , kad jie mano nuopuolių dulkes nuvalo
Nes aš visąlaik susidrumstęs namo sugrįžtu