Išeik,
Pabirę meilės pelenai
Vaikų delnukuos pasiliko.
Išeik,
Išeik, matai,
Mūs dienos rudeniu pavirto.
Išeik,
Išdžiūvo laimės šuliniai,
O svirtys vienišos pravirko.
Prašau,
Išblėso mūsų bučiniai
Ir rankų virpuliai nešildo.
Girdi?!
Seniai išvyko traukiniai,
Paliko vien tik juodas geležinkelis.
Išeik,
Nebegaliu daugiau, išeik,
Nors ligi šiolei man esi vienintelis.
„Tamsos užkalbėjimas“, 2000 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2019-09-02 13:23:13
Labai jausmingos, gražios eilės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-08-31 07:40:21
Elegiškas ir jausmingas lyrinės herojės gyvenimo epizodo apmąstymas.
Man mama įkalė vieną taisyklę, kad niekada nereikia sakyti: "Išeik", nes nežinia ar po dienos kitos neatrodys kitaip, o tada gali būti: "šaukštai po pietų".