Per rudenį plaukia migla
Ir suvelia viską iš naujo –
Balta obelėlė šalia,
Ant jos lašas Tėviškės kraujo...

Toks didelis lašas, dangau,
Nuplauna net debesį švino...
Tave lyg stebuklą šaukiau,
O rudenio miglos ištvino

Per  Lietuvą...