Bandžiau išplėšti visą jausmą,
Kuris neleido atsikvėpt.
Draskiau lapus, kuriais užklojai,
Tik nuogą sielą palikau...
Sušalau, o tavęs nepamiršau.
Mylėti kitą pabandžiau,
Tave paslėpti širdy išdrįsau.
Bet rūpėjai man, troškau šalia,
Išsigandusi likau viena...
Nuliūdau, o tavęs nepamiršau.
Rašyt eiles sau leidau pabandyti,
Visas jas kūriau, tik, deja, pasiklydau.
Plėšiau puslapius, keičiau rašiklius,
Nieko daugiau iš to nebus...
Sutrikau, o tavęs nepamiršau.
Vengti problemų norėjau pabandyti,
Kuo toliau – jos nenustojo kankinti.
Keičiau draugus, keičiau švarkus,
Likau suplyšusi perpus...
Merdėjau, o tavęs nepamiršau.
Pavasario paukščius ryte išgirdus,
Mačiau, kaip sniegas tirpo akyse.
Žinau, dar liko daugybė vasarų,
O mes būsime skirtinguose krantuose...
Pabudau, o tave kaip sapną užmiršau.
2019-02-02
01:56
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-08-29 16:05:52
Svarbiausia, kad pavyko pamiršti, o krantai saugos nuo kančių.