sakyk ne žodžiais
akimis kalbėki
rankų lianom apkabink mane
įpink į plaukus bučinių galingą vėją
kvėpuosim vienu oru
o jei ne
išdžius lig dugno sraunios žvilgsnių upės
supleišės lūpų gyvasties rausva gaiva
o aš ištirpsiu nerimo užlieta
ir būsiu pilku ilgesiu gyva
tave jaučiu
ir kūnu ir randuota siela
ramybės krantą viesule dienos
pavasariu pražysta mano tamsios žiemos
sušildytos aksomo tavo šilumos
minčių dugne
pakylu virš suskeldėjusio būvio
virš plienu kertančios bespalvės nevilties
matau tave
ir skausmo kuorai griūva
vėl šypsnių upės išsilies ----
                  --------
--- aš sugrįžtu į sodus savo rojaus
kančios nėra ten
ten versmė vilties