Viešpatie, leisk man ištirti savo širdį,
Kad eičiau į gyvenimą, o ne į mirtį...
Lai mano siela Tavo žodį girdi,
Tik Tu ją savo Dvasios upėje pagirdyk...
 
Leisk man žiūrėt į brolį be nuodėmės kartėlio,
Nevertint ir neteist, nes tai tik smiltys smėlio,
Pamokyk džiaugtis kuriant amžinybę,
Kad nepabostų suktis begalybėj.

Liečiu žvilgsniu aš horizonto siūlą,
Matau kaip saulė pogulio į jūrą gula,
Jaučiu kaip vėjas išpučia man šviesią mintį,
Vos spėju aš į ją įsikabinti...

Ir neša ji mane į saulės šviesą,
Kad dar giliau pažinčiau Tavo tiesą,
Kuri už horizonto liko,
Kuri pasislepia nuo žvilgsnio pliko...

Viešpatie, leisk man ištirti savo širdį
Kad eičiau į gyvenimą, o ne į mirtį...
Lai mano siela Tavo žodį girdi,
Tik Tu ją savo Dvasios upėje pagirdyk...