Jeigu šiandien esi alkanas
Duonos, meilės ir atjautos,
O tave pavadina valkata
Be graužaties jokios.
 
Tai ne tavo kaltė, kad ramus,
Ir nenori kumščiais aiškintis,
Kad gyvenimas yra žiaurus,
O tu esi jo veidrodis.
 
Bet tikėk, ateis ta diena,
Kai širdy bus lengva ir gera,
Nekamuos jokia skola,
Vėl sėdėsi prie šventinio stalo.
 
Ir tik vienas likimas žinos,
Kiek tau teko visko patirti,
Jis stebės ir iš naujo dėlios,
Kam gyventi, o kam mirti.