Bandžiau pabėgti nuo lietaus,
Jis pasivijo,
Apraizgė kojas ir rankas
Sidabro gijom.
Aptaškė plaukus ir mintis
Nerimu šaltu
Ir nušniokštė tolyn laukais
Švarus, nekaltas.

Bandžiau pabėgti nuo lemties,
Ji pasivijo,
Dienas apraizgė ir naktis
Rūpesčių gijom.
Nepriekaištavo, nesmerkė...
Lyg niekur nieko
Nei per žingsnelį nuo manęs
Neatsilieka.

Bandžiau pabėgti nuo savęs,
Vėl nepavyko.
Susimąsčiau – kodėl blaškausi
Nuo pat ryto?
Ne viskas nuo manęs priklauso,
Tai kam stengtis?
Svarbiausia – santarvėj su savimi
Gyventi!