Nuvažiavo du vilniečiai aplankyti miestą Kauną,
Tik vaikinai nežinojo, kaip į snukį tenai gauna.
Vienas kelnes apsimovė aptemptas, labai siauras,
Kitas ružavą maikutę apsirengęs – na, ir kas?

Miestas jiems labai patiko – kultūringa ir gražu.
Šitiek fyfų kaukši kablais, peroksidinių plaukų.
Jau berneliai mergužėles kibinti labai pradėjo,
Bet pagal visas paniatkes, truputį jiems nepaėjo.

Pagal visą gerklės mokslą ir kultūrinę programą
Bernužėliai su fyfutėm centre (Laisvėj) darė gramą.
Paskui juos mergiotės vedės Vilijampolėn per tiltą.
Bernai eina, Vilnių giria, jaudinasi, kojos tirta...

Jau Slabodkėj chebra buvo netoli nuo jų namų,
Bet ten kelią jiems pastojo banda kažkokių bernų.
Treningai ir skustos galvos – gražus stailas, iš tiesų.
Viens paprašė užrūkyti gražiai, maloniu balsu.

Bet vilniečiai juos nuvylė – jie tiktai žolės turėjo.
Va tada razborkės rimtos po truputį prasidėjo:
„Kodėl kelnės kaip pas gaidį? Ką jūs darot čia Kaune?
Ko su mūsų mergom vaikštot? Šustri lenkai jūs, ane?“

O mergiotės nekaltutės – stovi ir blakstienom klapsi.
O vilnietis piktas rėkia „Maikia nikliudyk, ištiapsi!
Kas kad ružava? Už tavos trieningus tikrai gražiąu!
Aš žynok ją labai brangiai Vylniujia nusipyrkąu!“

Va tada ir prasidėjo – talžė, daužė kaip pasiutę
Gynė savo miesto garbę, spardė patvory įsiutę.
Kur matyta – atvažiavo narkomanai ir gaidžiai!
Ir su jų mergiotėm vaikšto! Gėda Kaunui! Negerai!

Kai vilniečius chebra spardė pasigriovę palei tvorą,
Fyfos sau linksmai kikeno ir gadino tyliai orą.
Kai tik baigės visa drakė, jos laimingos atsisėdo
Į jų tačkas langais niauktais, ir nurūko prie Lampėdžių.

Vai tai buvo nemalonu dviems vilniečiams, iš tiesų!
Liko vargšai su fanarais, be telefų, pinigų...
Grįžę Vilniun, visiems sakė: „Jūs į Kauną nevažiuokit!
Nieko nėr ten, tik zapravkė. Užsipilt tik užvažiuokit!“