Nerašysiu jau niekam eilių,
Tik pati su savim pakalbėsiu,
Tiktai tiek dar šį sykį galiu,
Ir jausmai jau manieji atvėsę.
Žilas plaukas - kaip kapo gėlių,
Žilos godos - šaukiuosi pavėsio,
Ne nuo saulės - nuo žvilgsnių smalsių,
Vos palies kas - tuojau subyrėsiu.
Trapios dienos, ir tos - su malda,
Dar prašau, dar maldauju sugrįžti,
Ko prišaukti jau man niekada
Nesuteiks paklydimai jaunystės.
Ar laiminga buvau aš tada?
Ne - tik glėby šviesiausios vaikystės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-07-20 18:53:20
Praeinančio laiko skausmingas, bet labai gražiai išreikštas apmąstymas.