Nenoriu,
kad baigtųsi ruduo.
Bet jis pasibaigs.
Baigties per stipri karma.
Šių metų rugių derliaus
duonos dar nebus.
Pernykščio valgysim.
Viskas kažkaip iš ano,
į baigtį neskubiai
judančio laiko.
Mėtų arbatos fone
tiek užslėptos harmonijos
permainingo tvaiko.
Nenoriu šių metų
neišvengiamos
rudens baigties,
slaptų nuo savęs
su jausmais pasimatymų.
Pro duris išeinam
ne į baigtį,
sugrįžimo vardan,
grįžtamojo ryšio garbei.
Nulaužtu kampu duona, pernykščio
išlikusio gaudesio sugraudinta,
į delną pati spraudžiasi.
Šių metų rudens baigtyje
slypi lemtingo pasikartojimo
pradmenys.


2018 10 06