Pasitik išeinančius
iš Žemės sodo,
pro suglumusias
jaunas vyšnaites,
prisirpinusias
tik pirmas savo uogas.
Pasitiki mus, save
prie Žemės lenkiančius.
Mes neišdavėm savęs,
nepardavėm.
Nuoraudis – tik visos žaros
mylint užgyventos
mūsų skruostuose.
Pasitik, priimk
kaip savastį su boružės
nuodėmėm ant balto
metų sparno.
Na tai kas,
kad daugel kartų puolėme.
Pasitik išeinančius ir pas tave
iš Žemės sodo
per išėjimo fiestą
atvira širdimi ateinančius.
2018
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Komentarų nėra...