Atėjo vasara, pagelto smilgos,
Nieks nepaguldė plieno dalgeliu.
Nors buvo dienos visos gražios, ilgos,
Tik lankos nesulaukė šienpjovių.
 
Nuvyto baltos pievų ramunėlės,
Šalta rasa daugiau jų nenupraus,
Veltui dairysis rausvas dobilėlis
Skaistaus žiedelio po lietaus.
 
Dangaus mėlynėj debesys ištirpo,
O gal paklydo Žemės keliuose?
Per greit sode jauna vyšnelė sirpsta,
Per greit griežlė nutilo rugiuose.
 
Atėjo vasara karšta, kaip niekad,
Nuseko Nemune vanduo,
Palikęs šalto guolio dugne miegą,
Į krantą iškopė akmuo.
 
Dar tiktai liepa, ne rugpjūtis,
Ko skubat gelst, javų laukai,
Ilgiau kalnelyje pabūkit,
Saulės išvarginti kviečiai.