Pašvaistes apkabinus

 
Tu lyg laivelis mano delnuose,
Bet kartais norisi tave nutėkšt į bangą.
Aš lyg plaštakės stingstanti dvasia
Atsimušu sparnais į tavo langą.
Pasimetėm abu.
Lyg per audras
Drėgmė nulaupė sakinius nuo lūpų,
Šaukiu minčių drugiais
Mane surask!
Ar suskambėk tyloj aidų šauktukais.
Kol pilnatis išglosčiusi žvaigždes,
Lediniu veidu stiklan atsispindi,
Skaudžiau nei vakar rytas prasidės
Ir kai šalia nėra ką apkabinti...
Susivelia sparnais nakties drugiai,
Po du, po du...
Sunku vienai išnarpliot,
Tik pusto dulksną ant delnų rugiai,
Kregždučių klyksmas artumą sukarpo.
Bučiuoju spindinčias aušroj rasas,
Dangaus plyšelis tartum melsvas linas.
Tavęs vis ieškau naktyje basa
Visu glėbiu pašvaistes apkabinus.
Užuovėja

2019-06-21 18:25:11

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...