drybsau ant šaligatvio
atsiribojęs nuo šalčio
ir praeivių kojų

lietus plauna akis
plauna vaizdus
plauna pasaulius mano
kuriuose į kiekvieną apkasą
tupdžiau po alavinį kareivėlį
ir pats rikošetu laksčiau greičiau už kulkas

moteris tampiau nuo durų link praviro lango
išskraidindavau jas ir lėkiau paskui
nuo vienuolės link prostitutės
ieškojau laisvės
nardžiau vyno vonioje
mėgavausi trupiniais nuo svetimo stalo

dar ir dabar trupintojai
dosniai dalija riešutų kevalus
rudenio lapais mano būtį kloja
pratina prie žemės
kur amžiname įšale
guli mano sulaužyta siela

o lietus vis lyja ir lyja
tirpdydamas mano kaulus
ir vos vos sudrėkindamas širdį