Vai, gąsdino miestą čiulpinių gauja! 
Baisiausias teroras ir reketas čia. 
Drebėjo visi, nes jie žiaurūs tikrai –
Ir kaulus sulaužo, ir muša labai. 

Konteineriuos pūna lavonai skalpuoti, 
Merginos jau žino – pamačius, reiks duoti, 
Nes žarnas po mišką visur ištampys, 
Arba prie mašinos pririšę tampys 

Po užmiesčio žvyrkelius – tai bus baisu! 
Biznieriai bijojo, nes jų pinigų
Čiulpiniai šią naktį turbūt atvažiuos
Ir pilvą jiems prosins, ir gal nuskalpuos. 

Kankinti jie moka – už kleckų paims
Su replėm, arba net rūgštim apipils. 
Kankinimo prietaisų jie prigamino
Viduramžių, tų kur eretikus gyvus 

Kankindavo, taip kad net taškės kraujai –
Ir dvimpirmam amžiuj jie veikia gerai! 
Sutemus, skubėk kuo greičiau į namus, 
Bet netgi tenai tu nebūsi saugus. 

Norės – atvažiuos ir nalogą uždės. 
Jei jiems nemokėsi – tau nieks nepadės: 
Nupjaus tavo galvą, ant kuolo pamaus, 
Prieš tai dar dantis tau su replėm išraus. 

Čiulpiniai galingi – jų krūtos mašinos, 
Striptizo barai, brangios užmiesčio vilos. 
Apraizgė čiuptuvais, visus jie papirko –
Politikai irgi čiulpiniams jau dirbo. 

Vai, ką gi daryti? Čiulpiniai visur! 
Kur dėtis, kur slėptis, pabėgt nuo jų kur? 
Nejau nebėra mūs mieste jau herojų, 
Kurie nugalėtų šį mūs hemorojų? 

TO BE CONTINUED...