Tą vakarą tiesioginiame eteryje vyko politinė laida, kurioje susirinkę politikai, rėkdami ir net raudoni iš pasiutimo, vieni kitiems įrodinėjo savo tiesas. Žiūrovai taipogi, taškydamiesi seilėmis ir vos nekibdami vieni kitiems į atlapus ir trusikus, uždavinėjo politikieriams provokuojančius ir nepatogius klausimus, į kuriuos jie prakaituodami ir iš nervų suraukę išanges, bandė atsakinėti. Studijoje buvo labai karšta, tvyrojo prakaito, bezdalų ir peregaro dvokutis. 

Vedėja, kuri vis pilstė žibalą į ugnį ir vis nesėkmingai bandė išprovokuoti drakes tiesioginiame eteryje (kokie būtų reitingai!), truputį pavargo. Po vakarykščių išgertuvių su garsistais ir apšvietėjais, jai buvo truputį bloga. Todėl ji suriko į mikrofoną: 

- O dabar, mieli žiūrovai, sensacija! Palikime kol kas tą politiką, velniop ją! Pas mus į studiją atvyko svečias iš tolimosios Meksikos, vardu Antonijo, ir jis jums parodys tai, ko dar nematėte savo gyvenime! Sutikime!!! 

Ir žiūrovams plojant, prasivėrė durys dekoracijose, ir į studiją su milžinišku, už save didesniu karučiu įvažiavo ūsuotas diedas su sombreru. Ant kaleskos stovėjo milžiniška, bent trijų metrų aukščio dėžė, padengta juodu brezentu. 

- Labas, Antonijo! 
- Buenos dias, senjorina! 
- Jūs mums parodysite kažką ypatingo? 
- Si, senjorina. Čia pas mane būti labai didelė padaras, kuris jūs visos daug kartai girdėti, bet niekada nematyti. Tik šiandien jūs galėti pamatyti tas padarą gyvai! Natūraliai šita studija jis būti jums visiems ant pažiūrėjimas! 
- O, tai labai įdomu, Antonijo. Mes čia studijoje nekantraujame pamatyti, ar ne taip, mieli susirinkusieji? Ir taipogi žiūrovai namuose prie žydrųjų ekranų nekantrauja pamatyti, kokią staigmeną mums gerbiamas Antonijo atgabeno iš egzotiškosios Meksikos. Juk tiesa, ar ne? 

Studijoje žiūrovai ir politikai pradėjo audringai ploti ir stūgauti, kilo didžiulis triukšmas. Staiga juodai apdengtoje dėžėje kažkas suriaumojo ir pradėjo daužytis. Žiūrovai persigandę visi išbalo ir nutiko. Antonijo pradėjo juoktis: 

- Si, aš jums garantuoti kad jūs kai pamatyti kad čia per padara, jūs visi prišikti savo kelniai! Bus baisai visiems! Ar vis dar norėti pamatyti? 
- Taip, Antonijo, parodyk! Mes visi labai nekantraujame! Ar ne taip, mieli žiūrovai? 
- Si, na jūs patys prašyti pas manes! Aš jus perspėti! - tarė Antonijo, ir nutraukė dėžę dengiantį juodą brezentą. 

Pamatę narve sėdintį padarą, studijos svečiai pradėjo spiegti kaip skerdžiami, keli netgi nualpo. Gauruotomis rankomis su ilgais, manikiūro tikrai nemačiusiais nagais įsikabinęs į grotas, į susirinkusius studijoje raudonomis akimis žiūrėjo gauruotas padaras su ragais ir baisiais dantimis. 

- Vajetau, kokia siaubybė! Kas čia? 
- Si, gerbiamos žiūrovos, tas būti čiupakabra, Lotynų Amerikės didžiausias siaubybė! Jo vardas būti Chuanas Marija Alechandro.
 - Kokio jis baisumo! Jūs matote, gerbiami žiūrovai? Čia, tik mūsų televizijos tiesioginiame eteryje, šiandien istorinė akimirka - pasaulis pirmą kartą mato gyvą čiupakabrą! Neperjunkite kanalo, likite su mūsų televizija! Tai iš tiesų neįtikėtina! Koks, sakėte, jo vardas? 
- Si, Chuanas Marija Alechandro, senjorina! Jis būti dresiruotas ir mokėti daug visokių efectos especiales. Jūs norėti tas pažiūrėjo? 
- O taip, mes būtinai norime tai pamatyti! Gerbiami žiūrovai, pasirodo čiupakabra dar ir dresuota, moka visokių triukų! Antonijo, parodykite mums! Blemba, kokie reitingai... Tai yra, koks reginys! Žiūrovai, neperjunkite kanalo nes tik mūsų televizijoje vyksta neįtikėtini dalykai! 
- Si, jūs tik dabar turėti progai pamatyti didelės efectos especiales. Pasiruošai? Čia būti tikras fiesta de la noche! 
- Taaaaaaaaaip - pradėjo rėkti ir ploti visi susirinkusieji, ir Antonijo atidarė narvo duris. 

- O ar jis mūsų nepuls? - persigandusi paklausė vedėja. 
- Oi, senjorina, Chuanas Marija Alechandro būti gerai ir mielumas didelio, draugiškumas visokio! Jį galima laikymas namos, jis geras būti. Pasižiūrėti visi! 

Antonijo išsitraukė jojo ir pradėjo ją žaisti, o su kiekvienu jojo pakilimų į viršų čiupakabra pašokdavo į viršų. Žiūrovai vėl pradėjo ploti. Vedėja priėjo prie čiupakabros ir apkabinusi tarė: 

- Pasižiūrėkite, gerbiami žiūrovai, koks jis draugiškas! Ar galiu pabučiuoti šitą Chuj... Chu... Nu nesvarbu, kad ir koks bebūtų jo vardas, ar galiu pabučiuoti šitą siaubybę? 
- Si, senjorina, tu tik bučiuok! Geriau būti jeigu tu bučiuoti Antonijo, bet ir Chuanui Marija Alechandro bučiuoti yra gerai! 
- Šmaikštuolis gi jūs, Antonijo! Su jumis gal po laidos pasibučiuosim, - tarė vedėja, ir atsukusi savo žabtus į baisius čiupakabros dantis, sudėjo lūpas triūbele norėdama pabučiuoti, ir... Tvokstelėjo Chuanui Marijai Alechandro į snukį bjaurų peregaro dvokutį. 

Chuanas Marija Alechandro suriaumojo taip, kad keli politikai ir žiūrovai paleido trydą į kelnes. Milžiniškais geltonais dantimis čiupakabra bandė pasverti vedėją už galvos, bet ji laiku paspruko ir nubėgo prie aparatūros. Čiupakabra krauju pasruvusiomis akimis apsidairė aplink, ieškodamas naujos potencialios aukos. Chuano dėmesį patraukė vienos labai geros partijos politikas, sėdintis netoliese ir suakmenėjusiu žvilgsniu žiūrintis į pabaisą. Chuanas ilgai nelaukė - keli judesiai atsiseiliojusiais žabtais ir nagais, ir politikas jau gulėjo ant grindų išvirtusiomis žarnomis. 

Viso to klyksmo ir spiegimo, kuris kilo televizijos studijoje, neįmanoma net apsakyti! Studijoje susirinkusieji jau bėgo prie išėjimų, o čiupakabra jau dorojo savo kitą auką - akiniuotą kitos labai geros partijos atstovę. Perkandęs išsipusčiusios ponios gerklę, Chuanas gėrė jos kraują ir nagais rausėsi viduriuose, ieškodamas skanesnės ir minkštesnės mėsytės. Žarnas su pasibjaurėjimu tėškė į sieną - net ištiško šūdai, o širdį, plaučius ir inkstus su pasimėgavimu suvalgė. 

- Sustabdyk jį!!! Tu gi jo šeimininkas!!! Jis tavęs paklausys! - keli žmonės šaukė perbalusiam ir sustabarėjusiam Antonijui. 
- Ką...? Si... Ne, prisiekiu Madona ir Gvadelupės mergele, aš nežinoti ką daryti. Chuanitas niekadai tas nedaryti ką dabar daryti. Nebūdavo tokios efectos especiales. Gelbėkit!!! Kvieskit la polisija!!! - rėkdamas nesavu balsu, meksikietis spruko iš studijos pats pirmas, net pametė sombrerą. 

O Chuanas Marija Alechandro jau buvo užspeitęs kampe krūvą neblaivių žiūrovų ir paeiliui jau ragavo jų mėsytę, negalėdamas apsispręsti, kas jam skaniau - treninguoto gopniko kulšelė, ar pragerto veido pensininkės smegenys. 

- Donatai, filmuok! Va ten tame kampe kur žudo tuos lochus, imk stambiu planu! - rėkė vedėja pribėgusi prie operatorių, - Donatai, Edvinai! Stambų planą! Geras, kokie reitingai!!! Kokie efectos especiales!!! Aš būsiu turtinga po šitos laidos!!! Televizija bus mano!!! Super, kokia proga!!! 
- Eik tu šikt, gerai! - sušuko operatoriai ir palikę kameras spruko lauk, kol pabaisą jų dar nepamatė. 

- Myžniai! Nu ir gerai, bėkit apsišikę! Pati pafilmuosiu! - tarė vedėja, ir pagriebusi mikrofoną, pati pradėjo vedžioti kamerą po išvartytą studiją ir gaudyti čiupakabros kruvinus veiksmus, - gerbiami žiūrovai, ar jūs tai matote!!!??? Kokie efectos especiales!!! Tai tikros mirtys!!! Čia, tik mūsų kanale, mūsų tiesioginiame eteryje!!! Neperjunkite kanalo, blemba, tik neperjunkit! Nebūkit durniai! Su jumis pati krūčiausia pokalbių laida, ir aš, pati krūčiausia jos vedėja!!! Žiūrėkit - tai tikri klyksmai, tikras kraujas, tau nesuvaidinta, viskas tikra!!! Kokia sėkmė... Oi, tai yra, kaip blogai. Gaila vargšų. Neperjunkit kanalo, nebūkit avino galvos! 

Chuanas Marija Alechandro išgirdo džiugius vedėjos riksmus ir staiga atsisuko. Į kruviną snukį pabaisai vėl dvelktelėjo vedėjos peregaro dvokutis... Moterėlė spiegdama dar bandė nešti kudašių, bet buvo jau vėlu - šokiruoti televizijos žiūrovai pamatė prieš kamerą pabaisos gyvą ėdamą spiegiančią krūčiausios laidos krūčiausią vedėją, kol kameros objektyvas apsitaškė kraujo, smegenų bei šūdų koše ir nieko nebesimatė... 

Gatve vis dar neatsigręždamas, uždusęs ir raudonas bėgo meksikietis Antonijo, rėkdamas kažką savo gimtąją kalba. Bėgo nesidairydamas aplinkui, cypė prieš jį staigiai sustojančių automobilių padangos, girdėjosi pikti vairuotojų keiksmai.   Antonijo bėgo nesustodamas, o nuo jo kelnių sklido stiprus dvokutis, dar bjauresnis už vedėjos peregaro tvaiką...