Aš taurę už gyvenimą keliu,
Man vynas – pats puikiausias dovis,
Ir iki sutemų, juodų, gilių,
Svaigstu aš džiaugtis nepaliovęs.
Einu Chajamo pramintu keliu,
Nors kartais man atrodo – joju,
Eikliais žirgais aš į žvaigždes skrendu,
Ir angelų pulkai man moja.
Ir jaudina šios vizijos mane,
Sapnai į mano būtį tvinsta,
Aš tai bandau įamžinti mene
Ir lyg aušros nebenurimstu.
Palauk, naktie, dar neištirpki, ne,
Dar leiski ilgesiu svaigintis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2019-05-09 10:30:23
Puiku...
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2019-05-08 13:39:55
Gilios bei prasmingos mintys.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2019-05-08 10:44:33
Stebuklingai skambanti giesmė gyvenimui virš pilkos kasdienybės gniaužtų...labai žavu.