Šalna ne žnaibosi, bet kerta iš peties
Ir sodų lūkesčius kaip Giltinė šienauja.
Žiedai medum bitutėms nevarvės
Ir žada rudenį būt tuščios alkanųjų saujos.
Kaip stinga dūzgesio! Kur vabalai, drugiai?
Kur beropojantis per tako smėlį vikšras?
Tik negyvi šerkšnoti čežesiai,
Tiktai pražilusios bežadės pievų dykros.
Ar bent jauti, kokia baugi tyla?
Pakilus saulei, bliūkšta lapų burės.
Tai ne mirtis, tik vėlyva šalna.
Regiu prie avilio kaimyną. Be kepurės.