Širdele, mano motina,
Linguok, linguoki vėjuose,
Žaliais žolynais mok man
Ir nebūtin išėjusi.
Neklupt, nelinkti mokei tu
Prieš juodas juodas vėliavas,
Kada likimas juokėsi,
Ir laimė, džiaugsmas vėlinos.
Tu gynei vis nuo vėtrų,
Nuo negandų atūžiančių,
Tu amžina šviesa man lieki,
Kur spindi ir kur užburia.
Tariu už viską dėkui,
Kad globi ir kad užtari...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2019-05-07 16:04:31
Sonetų meistre, bitežole, labai jautriai užgriebėte.
O sonetų vainikas seniai užbaigtas? Sėkmės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-05-07 15:39:38
Jaudinančios eilės.
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2019-05-07 14:11:30
Puikios eilės pačiam brangiausiam žmogui - motinai.