Aš išeinu į naktį
Surinkti sudužusios saulės;
Tarp žvaigždžių ir mėnulio
Nebeliko paslapties ir ribos.

Jau praėjo tas laikas,
Kai žengiau pažinimo keliu –
Pasiklydau. Aš ne dulkė visatoj!
Ne vyną, o mintį brandinau savo saujoj.

O mintys lyg šukės
Kiaurai skverbės pro delnus,
Ir į naktį lašėjo angelų dejonės –
Kirpau savo pegasui sparnus.

Aš išeinu į naktį
Surinkti žvaigždžių smėlio;
Tarp pirštų sudužo mėnulis
Ir į tamsą byrėjo kraujuojančios šukės.