Tai ne vėjas vaikšto – neganda aplanko
Mylimus, labai brangius,
Negaliu ištiesti jiems pagalbos rankos,
Skiria mus ir žemė, ir dangus.
Ir tada skliautai apkursta ir išsenka,
Ir lietaus ilgai ilgai nebus,
Klauptis, atgailauti, melst ramybės tenka,
Nors tesi tik žemiškiems darbams gabus.
Mylimieji, saule, žvaigždės, mėnesėli,
Kur dabar keliauti, kas patars?
Rieda ašaros it rasos prisikėlę,
Rieda neketindamos paliaut šįkart.
Man ištarkit žodį, sekit pasakėlę,
Bet dangus tamsės ir rūsčiai bars.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-05-04 16:38:55
Kiekvienas žodis prasmingas.