Šimtabalsis himnas gyvenimui –
Iš saulėtekio brėkšmo gelmės 
Iki pat gyvuonies
Per jusles tarsi polaidžio upė.
Jei sultingi pabus, tai pasausėlių ji nepalies – 
Kiek turi tu sulos, kiek gegučių viršūnėj tau tupi,
Tu jauti savyje
Ir negali joks vėjas jėgos beįpūst,
Nebent pėsdsakus būtojo šėlo į ašaros lašą sutvenksi.
Iki laimės pilnos ko betrūksta?
Šį himną giedoti už mus,
Nes gegutės dar žada, kad mudu užtruksim šioj šventėj.
Kur pažvelgsi – 
Žydėjimo varškę regėsi ant ievų ir sodų šakų – 
Tarsi nuotakų pulkas prie kelio kiekvieno sustojo.
Neskaičiuoji daugiau, kiek viltingų gegučių kukū,
Nes ir čia, ir  dabar rūbų kiautas nukrito prie kojų.
Išsiskleisim, žydėsim ir linksim po derliaus našta,
Bet mintis iš galvos draiko skambantis rytmečio himnas,
Kai gelmėj gyvuonies versmėmis kupa jausmo sula,
Kai tave lig kraštų ji viltingų svajonių pripildo.