Ar daug prašau?
Tik vieno spindulio, kuris pravers it pumpuro lukštus
Ir siela susikūprinus išlįs iš ankšto EGO kiauto.
Neleisk, prašau, uždust, sudžiūt, supūt,
Kai naują žalią šilką visos kalvos džiausto.
Ar daug prašau?
Pakrikštyk lietimi,
Lai grumstą žadina trankus griaustinio juokas.
Sulaukiu vakaro nuvargus, bet rami –
Išsidalinus, patirtim nunokus.
Ar daug prašau?
Ne žvilgesio, naudos –
Su meile rast tikėjimą ir viltį.
Leisk būti dovana be atspalvio aukos,
Leisk man parklupus vėl ir vėl pakilti.
Leisk pamatyt vaikaičių akimis,
Viena kaip kitą liečia brėkšmo žaros.
Ar daug prašau?
Juk langą atvirą bent vieną palieki,
Kai visos durys, rodos, užsidaro.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2019-04-23 13:04:58
Ir daug, ir mažai...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2019-04-21 12:17:04
"Kai naują šilką visos pievos džiausto"
"Lai grumstą žadina trankus griaustinio juokas"
Ar gali būti dar gražesnis pavasario apibūdinimas?
Tegul ponas Dievas visada Jums palieka atvirą langą.