dulkėse dūsta žarijos
tykiai rusenančio laiko
erškėčių dygių pabarstyti
takeliai nuoskaudas raiko
meldžiasi baltos našlaitės
per saulėtą pakylėjimą
viltingai giedanti paukštė
šlovina tą jų žydėjimą
ir viltimi skleidžias meilė
vilkdalgių nenugalėta
vėjas pavasario vaikas
žemę tikėjimu laimina
bėgs vėl nubėgs
greitos dienos
ražienose duona užgims
žarijose šokantis karštis
dulkėms takų nepaliks