Užsisakiau aš Mirčiai mirksint, smėlėtame kalnelyje kur į pušyną kyla,
(Ugninis Belzabubas sudrebėjęs jau į sąsiuvinį užsirašė)
trečioj eilėj ketvirtąją nuo krašto, Ąžuolo šaknim išpintą duobę.
Įpilkite man Romo! Bohemijos ištvirkėliai plebėjai nugalėto išdidumo.
.
... kaip gera nesirūpint ateitim... akyse orgijos jau stovi...
.
Vyniokitės apie mane, ištvirkėlės Ugnies samdytos Dioniso Bakcho Deivės!
Savom kančiom, atsineštom iš smirdinčio Pasaulio, sumokėsiu dosniai!
Lai ūžia šiandien šitas Paleistuvių Bičių nesutramdomojo Geismo avilys!
Dievobaimingųjų žmogystų išsvajotą Rojų Pragare mes padarysime! Dar Romo!
.
... kas ten viršui svajota – išsipildo... svarbiausiai tik numirti reikia...
.
Duobė jau užsakyta! Man ramu. Daugiau šampano, vyno ir nužudančių Aistrų!
Taip ir žinojau, kad viršui gyvent neverta! Moralės spąstų Realizme...
Šlykščiosios Arogancijos ir Tariamojo Mandagumo kvaila Kvailystė pagimdyta...
Praverkime truputį Žemę! Lai idiotai sukrenta į Pragaro pašventintąją Ugnį! 
.
...cholerikai valdyt Pasaulį gali... sutrypkime netikusį tą Rojaus etiketą...
.
Prašau! Daugiau dar Romo! Išmaudysim jame taip smerkiamą Nuogybę mirtingųjų.
Gėda lai dega laužo liepsnose! Aistra Nuogumo išvalys prišiukšlintą Pasaulį moralistų.
Šaukiu visus! Palikite tą pūvančiąją Žemę! Rojus čia... Kiekvieno teisė pasirinkti...
Dar romo ir glamonių mums, suteik Ugnini Belzabube! Gyventi norim Laisvės nukankinti! 
.
Užsisakiau aš Mirčiai mirksint, Bohemijos pašventintą, smėlėtą duobę...
Ugninėm Bakcho Deivėmis nuklotą... 
Ar šitaip galima numirti?...
Reikia...

2019.03.14