Ligi debesų
Pakylėsiu laimę, pakylėsiu
Ligi debesų, ligi dangaus...
Kai pavasaris lietum pakvimpa,
Kai varpai pilnatvę širdy gaus.
 
Pakylėsiu jausmą link žibuoklių –
Liesiu lūpom jų melsvas akis...
Nežinosiu, kaip save pažinti –
Būti ar nebūti man išvis?
 
Laikinumo jau visai neliko –
Dygus žvirgždas kojų nebadys –
Gal manęs nekęsi, bet žinosi –
Sužydės dar mudviejų viltis.
 
Ir tarp mūsų nebebus atstumo,
Būsime kaip tąkart – artimi...
Pasitiksim laimę, pasitiksim,
Degs liepsna aistros ugny.