Motinėle, širdele, sugrįžk
iš kalnelio, kur kryžius pasviręs,
ir skarelę man savo užrišk,
ar girdi,
girgžda svirtys
pasvirę,
mylimoji, mane peržegnok,
kaip žegnoja
dangus mūsų žemę,
man žodžius nelabus
dovanok,
tegu bus mums
skliautai nesutemę,
saulužėle,
man viską atleisk,
jei gali,
dangaus numylėta,
ir manęs
pas Dievulį neteisk,
saulė kyla ir leidžias
iš lėto,
kyla rankos, brangi,
apkabint
šitą žemę,
taip mylimą, šventą,
nuo nelaimių, brangioji,
apgink
ir nuveski į saulėtą krantą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): saulažolė
Sukurta: 2019-04-05 12:50:06
,,Motinėle, širdele, sugrįžk
iš kalnelio, kur kryžius pasviręs...'' jautru ir neišsenkanti našlaičių rauda. Kiekvienas prabylame savaip iš ilgesio. Ačiū. Patiko.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2019-04-04 17:32:42
Taip aukštai pakilo ši poetiška malda...tyra ir šviesu iki graudulio.