Nuraminki, muzika šrdžių,
mintį besiblaškančią naktinę,
štai ir vėlei aš balsus girdžiu,
vaizdiniai seni akys atgyja.

Štai ir vėlei viskas iš pradžių,
štai ir šokis, didelis laukimas,
štai ir žodis iš didžių raidžių,
ir lengvutis plunksnos prilietimas.

Štai žvaigždynai žiebiasi tyloj,
ir aplink visa gamta nuščiūva,
skleisis pumpuras lengvutis tuoj,
šitiek kartų šitai žemėj buvo.

Ir mana ranka švelni tavoj,
kolei tyli rytą žadintuvas.