Ar girdi, kaip vėjai kaukia už kalnų?
Ar matai, kaip snaigės kloja seną taką?
Ar jauti draugo ranką ant peties?

Kelias tolimas namo... O gal iš jų? –
Renkas savo tylią lemtį laisva siela –
Nebijok, ne vienas būsi šiam pasauly.

Švelniai saulė palies žiedus žvaigždžių,
Švelniai volungės suoks nakties giesmę;
Ir gyvenimui atsivers spindinčios akys.

Vėtros lauks už durų, o gal už veidų –
Neskubėk nueiti arba pareiti – ten
Žydras aitvaras supsis ant debesies.

Ar girdi, kaip šniokščia šaltiniai kalnų?
Kelias tolimas namo... O gal iš jų? –
Ar jauti? Taip kvėpuoja gyvenimas.