Kodėl klastos ir melo neišmokei, mama?
Kodėl vien meile ir gėriu tikėt kvietei? –
Pasaulis šitas – purvo klanas
Su besiriejančiais vilkais.

Kur sąžinė, garbė – beverčiai,
Kur niekinama išmintis.
Nupirks, parduos tave lyg vergą
Pralobęs sukčius ar vagis.

Ir niekas neapgins, ir niekas neapsaugos –
Akla Temidė springsta pinigais,
Ir, rodos, pats geriausias draugas
Lemtingą valandą apleis.

Tad kaip išlikt, kaip žmogų savyje išsaugot,
Kai šitiek purvo, melo ir klastos?
... Lig paukščio skrydžio nerimas išaugo
Ir plečiasi toliau be paliovos...