Kas nakties paslaptis atskleis,
Mintis mėnulio išskaitys,
Kas upėje žvaigždes surinks
sukritusias žalsvam jos vandeny.
Laukuos paklydęs vien tik liūdesys
Ir volungė pametus giesmę,
Tik vėjas, šluostantis sudrėkusias akis,
Taip reikia, kad kažkas paguostų.
Vien tik bedvasė tuštuma
Ir beržas styrantis be lapų,
Vien tik laukimas, kol pradės lašėt sula
ir žaluma nuties vėl taką.
Prikels apmirusius jausmus,
Išmėtytus ant akmenuoto tako.
Vien tik laukimas, troškulys kažko,
Taip mielo, nenusakomo.
Tai jausmas, veriantis širdis,
Be ko net volungė giesmės nerado.

2018-03-19