Atsiplėši nuo grindinio.
Jauti, tavęs nebėra.
Tik rasos nuo pavasarinio medžio
tykiai krinta,
dejuodamos sava dalia.
Tik paukštis, per anksti pakirdęs,
suaimanuoja vietoje giesmės.
Atsiplėši nuo grindinio
savaip su savimi ir savyje
į kraujo gyvastį įkibęs.
Ir skaudžiai pajauti:
Tavęs šventai saviems nebėr...

2019