Aš sergu. Sergu gyvenimu ir meile jam. Širdyje viduramžiai – esu apsikrėtusi juo ir agonijoje, pasaulio kampe, atsirėmusi į būtį, spiegiu iš skausmo ir nevilties, bet niekas negirdi, niekas nemato, o gal ir nenori matyti? Man skauda, man skauda sielą, kūną, protą, man skauda, kad aš vis dar čia. O kas, jei vieną dieną aš tiesiog... 
Esu akla grožiui. Akyse tik dūmai, nevilties ir skausmo šydas, už kurio realybė – gyvenimas, kurio nė nenoriu matyti, kančia be jokios ironijos. Viskas taip tiesmukiška, tikra, bet skurdu ir purvina. Ta tikrovė apkrėtė mane kančia, skausmu. Bet gyvenimas vieną dieną baigsis. O aš taip noriu gyventi. Trokštu kvėpuoti, matyti, jausti savo pirštais tavo pašiurpusį kūną, tavo tylią meilę, kuri be garso beldžiasi į mano širdį. Negaliu tavęs įsileisti, negaliu, bet... 
Aš sergu, ne tavim, o gyvenimu, kuris vieną dieną mane pats nužudys, išniekins ir išjuoks... išjuoks, o tada be jokio gailesčio pakars ant Triumfo arkos... nes kitaip jis nemoka... absurdiška meilė, kai myli tai, kas tave laiko pririšęs prie siūlo, prie siūlo, kuris bet kada gali nutrūkti, bet aš kitaip nemoku. 
Dieve, padėk man. Padėk manęs nenužudydamas, padėk man pasveikti ir suvokti pasaulį kaip visi. Padėk man pamatyti spalvas, išgirsti paukščio čiulbesį, kai širdyje naktis. Kodėl matau viską atvirkščiai, kodėl visi mane mato ne taip. Visi mato tik siluetą ir nieko daugiau, kodėl kitiems esu laiminga, tampoma vėjo be jokio tikslo. Bet man skauda, drasko ir plėšo melas.
Noriu pamiršti, jog gyvenu, kad kvėpuoju,  kad esu. Noriu nebejausti vėjo, nebematyti miglos giedrame danguje, noriu nebegirdėti dykumos duslaus alsavimo man į ausį, noriu būti rami kaip vėjas, kaip nusėdusi dulkė pasaulio šešėlyje. O mano siela kaip tuštuma, kaip vakuumas, kurio akys uždengtos tuštybe, negali regėti šviesos. Viduje nėra nieko, kas nesirgtų, viskas apsikrėtę troškimu numirti, bet kartu ir noru gyventi – absurdas, visiškas absurdas. Maras ir agonijoje, pasaulio kampe, esu atsirėmusi į būtį, verkiu iš skausmo ir nevilties. Kiek žmogus gali išbūti be vandens? Kiek mano siela gali išbūti be...