Kai atskleisiu tau savo jausmus,
Tau plačiai atlaposiu ne drovesį dengiantį rūbą, bet odą,
Iki šerdies pulsuojančios, iki pat gyvuonies.
Ar pasikeitė kas?
Gal.
Ištripo vienatvinis gruodas
Ir nubloškęs nuo sielos lukštus, prie manęs patikliai tu glaudies.
Dienos žydi darbais ir nokina vaisius mūsų kraujo,
Vakarėjam kartu, o namai tilindžiuoja juoku.
Kai atskleisiu tau visą save,
Tu stebėtis ilgai nesiliausi
Ir neleisi dvejot,
Ar tai buvo labai nekuklu