Kaip tylu kambary 
Iš žmonių šurmulio
It bičių avilio grįžus namo vakarais
Nejungi šviesos nes diena nusibodo
Atsisėdi ant kėdės tamsių šešėlių apsupty
Dūmų šyde ir vyno taurėj 
skandini vienatvę ir save
Ir daugiau nieko...
Ir vėl eini į Pasaulį
Kiekvieną rytą visus metus
Ir nesupranti ar gera vienam?