Pažvelk į mane
akimis patiklaus vaiko.
Aš ta pati
su pirmo saulės
spindulio šiluma.
Pažvelk į mane.
Mano sieloj ugnis
iš naktų, kurios
neskaičiavo laiko
nuo iki.
Viskas manyje
beviltiškai pasenę?
Išmesta ant
modernaus kranto
žuvimi, tik beviltiškai
gaudau orą?
Aš ta pati su našta
ant pečių būti.
Net jei nevykusiai gyvenau,
myliu kiekvieną dulkę
ant manęs nutūpusią.
Nuraudę mano rytai
ir aš juose
savęs savaip pajautime.
Pažvelk į mane.
Šio laikmečio tėkmėje
aš ne viena,
gebanti gyva
nesupūti.
2019
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-03-18 00:09:26
Įdomi savianalizė.
Tik vaikas nesugeba meluoti, nes dar nėra sugadintas blogio.