Taip dega žodžiai, taip jie dega,
Atrodo, kad širdis dejuoja...
Surinkt visus, visus norėtum,
O jie nedingsta, vis liepsnoja.
Ir negalėsi jų pamiršti –
Jie atminty vis degs –  kaip buvę,
O pakartot nieks negalės jau –
Atrodo, švies jie nepražuvę...
Kaip mylim, tyliai mylim...
Tie žodžiai meilės vis dar šviečia.
Pabėgt nuo jų jau nenorėsiu,
Galbūt tik nusilenkt galėčiau...
Taip švyti meilė dvasios lobiams
Ir žmogui, žinoma, svarbiausia...
Tai, kas skaudu, ką gelia šiandien,
Savoj širdy tikrai priglausiu.