Pasidalijimas

Laukimo tiltu
Sugrįžtu namo,
Pasėmęs jūroje vilties 
Rieškutėm,
Ir dalinu pavargusiems,
Nemylimiems
Be jokio atlygio, už pažadą 
Išbūti.
Tikėjimas stiprus, 
Kuomet žinai,
Kad žalios akys pasitiks
Duris atvėrus
Ir suspindės ryškiau 
Ugnies plaukai –
Iš nekantrumo
Būsiu pasigėręs.
Tarsi vijoklis mylima 
Apsiveja dulkėtą kūną –
Prisipažįstama
Be žodžių,
Nors delnai tušti,– 
Tas lašas, atiduotas
Piligrimams pakelės,
Aistros audringu
Debesiu užgriūna.
vikaras

2019-03-05 20:47:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2019-03-06 16:25:34

Tai idealu. Juk ne veltui sakoma:

"Reikia, kad visą laiką kas nors lauktų,
Kad būtų pas ką skubėti iš toli,
Kad kas nors paguostų, vardu pašauktų,
Akys, o ne žvaigždės šviestų bendram kely."