Laukimo tiltu
Sugrįžtu namo,
Pasėmęs jūroje vilties
Rieškutėm,
Ir dalinu pavargusiems,
Nemylimiems
Be jokio atlygio, už pažadą
Išbūti.
Tikėjimas stiprus,
Kuomet žinai,
Kad žalios akys pasitiks
Duris atvėrus
Ir suspindės ryškiau
Ugnies plaukai –
Iš nekantrumo
Būsiu pasigėręs.
Tarsi vijoklis mylima
Apsiveja dulkėtą kūną –
Prisipažįstama
Be žodžių,
Nors delnai tušti,–
Tas lašas, atiduotas
Piligrimams pakelės,
Aistros audringu
Debesiu užgriūna.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-03-06 16:25:34
Tai idealu. Juk ne veltui sakoma:
"Reikia, kad visą laiką kas nors lauktų,
Kad būtų pas ką skubėti iš toli,
Kad kas nors paguostų, vardu pašauktų,
Akys, o ne žvaigždės šviestų bendram kely."