Žvelgia dangus į ramų
Atspindį ežero veidrody.
Vėjas nurimo be dramų,
Saulė žemai nusileidusi.

Merksim į vandenį kojas,
Ant liepto drauge prisėsim.
Lelijose užsisvajojęs
Praus vakaras kūną vėsų.

Meldynuos lėtai nardys žuvys
Sidabro žvynais siuvinėtos.
Kyštels ragą kur buvęs nebuvęs
Ir mėnulis į jas pažiūrėti...

Tamsios nugaros, žibančios akys –
Nepagaunamos – slysta tarp pirštų.
Po ledu gimsta... Glotnios ir šlapios.
Ir lėtai į tylėjimą virsta...

2019 m. kovo 2 d.