Aš bėgau per gyvenimą
Nerūpestingai greitu žingsniu;
Perskridau pasaulį kaip erelis,
Kad surasti laimės šaltinius.
Ir aš pasiklydau...
Tu suradai mane,
****Klajojantį dykumoje.
Pasiklydusį ir nutolusį
Nuo Kelio,
****Tiesos
********ir Gyvenimo...
Nuo Tavęs...
Aš gulėjau... pašautas.
Toks vienišas ir
Nuo gyvenimo atitrauktas.
Bet Tu suradai mane...
Gyvenk...Gyvenk...Gyvenk...-
Kaip vėjo dvelksmas plūstelėjo į mane.
Mylėk...Mylėk...Mylėk...
Džiaugsme ir varge...
Mylėk Artimą
2019 01 10
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2019-03-03 09:51:27
Nepriekaištingos eilės.
Mes visi per gyvenimą iš pradžių skrendame, nejausdami nei skausmo, nei vargų, kol pajaučiame, kad tais sparnais skristi jau darosi sunku. Tada bėgame tikėdamiesi rasti šaltinį. kuris mus pagirdytų ir suteiktų mums jėgų tolesnei kelionei. Arba pavyksta rasti arba ne. Tada tenka tenkintis drumzlinų upių vandeniu.
Vartotojas (-a): Audronaša
Sukurta: 2019-02-28 10:26:39
Nuoširdžios, tikros eilės, kaip dienoraštis, ne gal metraštis.