Koks nesvetingai pilkas, vieversy,
Tavųjų sutiktuvių rytas,
Tačiau tu giedi migloje, jauti – namie esi.
Tokios euforijos nesukelia nieks kitas.
Taip, čia  ne rūmai –
Lopyti laukai,
Pernykštėm smilgom šiurpso visas plotas.
Kelionė baigėsi. Žinau, kad pavargai,
Tačiau vis tiek užsispiri giedoti.
Tu tarsi varpas prieš būties Mišias,
Kuklusis Pranašas visiems džiugios naujienos,
Kad jau pavasario tikra pradžių pradžia.
Visi, kas girdi, nugalėjo žiemą.